15 dalykų, kuriuos kiekvienas turėtų žinoti apie tvarią madą

Trumpai tariant, tai terminas drabužiams, kurie yra kuriami ir vartojami taip, kad juos būtų galima dėvėti ilgą laiką, kartu saugant aplinką ir drabužius. Štai kodėl tvarumo matricai labai svarbu yra sumažinti išmetamą CO2 kiekį, spręsti perprodukcijos problemą, mažinti taršą ir atliekas, remti biologinę įvairovę ir užtikrinti, kad drabužių pramonės darbuotojams būtų mokamas teisingas atlyginimas ir suteikiamos saugios darbo sąlygos.

Atsižvelgiant į visus padarinius, vis dar yra per mažai prekinių ženklų, kurie šiuo metu sprendžia šiuos sudėtingus klausimus, ir net tie, kurie sprendžia, pripažins, kad visada yra kur tobulėti. Tai reiškia, kad nepakanka tik įsigyti prekių, pažymėtų ženklu „tvarus“; turime visiškai permąstyti savo pirkimo įpročius ir suvokti, kaip naudoti rūbus bei ką su jais daryti po naudojimo.

Taigi, jei norite užtikrinti, kad jūsų drabužių spinta būtų kuo tvaresnė, štai viskas ką jums reikia žinoti:

Pirkite mažiau, bet geresnės kokybės

Tai gali būti tam tikra klišė, tačiau mintis „pirkite mažiau, bet geresnės kokybės“ yra labai svarbi. Kai suvokiate, jog kiekvienais metais pasaulyje gaminami stulbinantys rūbų skaičiai, net 100 mlrd, ši mintis tampa labai reikšminga. Prieš perkant, tvarumo konsultacinės bendrovės „Eco-Age“ vyriausioji prekės ženklo vadovė Harriet Vocking pataria užduoti sau tris svarbiausius klausimus: „Ką jūs perkate ir kodėl? Ko jums iš tikrųjų reikia? Ar dėvėsite bent 30 kartų?

Investuokite į tvarių rūbų prekės ženklus

Pirkimas tvarių bei kokybiškų rūbų taip pat gali reikšti paramą dizaineriams, propaguojantiems tvarią praktiką, įskaitant tokius kaip Collina Strada, Chopova Lowena ir Bode. Šie visi dizaineriai savo produkcijoje naudoja perdirbtą tekstilę. Taip pat galite prisidėti prie aplinkos tausojimo susiaurindami savo ieškomo rūbo pasirikimus ir labiau sukonkretizuoti, ko jums būtent reikia (pvz., „Girlfriend Collective“ ir „Indigo Luna“), maudymosi kostiumėlius (įskaitant „Stay Wild Swim“ ir „Natasha Tonic“) ar džinsinį audinį („Outland Denim and Re / Done“).

Apsipirkinėkite dėvėtų rūbų parduotuvėse

Kadangi dėvėti rūbai dabar tampa vis labiau prieinami svetainių „The RealReal“, „Vestiaire Collective“ ir „Depop“ dėka, apsvarstykite galimybę įsigyti anksčiau pamėgtus daiktus, kuriais visada norėjote papildyti savo drabužių spintą. Jūs ne tik pailginsite šių drabužių gyvenimą, bet ir sumažinsite savo drabužių spintos poveikį aplinkai bei galite rasti vienetinių dirbinių, kurių niekas kitas neturės.

Nuomokitės

Užuot šią vasarą nusipirkę naują suknelę vestuvėms ar iškilai, geriau ją išsinuomokite, o šiais laikais tai yra labai lengva. Remiantis tyrimu, penkiasdešimt rūbų kiekvieną vasarą yra perkami ir dėvimi tik vieną kartą vien tik Anglijoje – tai yra labai blogas įprotis, kurį turime greitai nutraukti, turint omenyje, koks kiekis tekstilės kas sekundę yra deginamas ir išpilamas į sąvartynus.

Venkite melagingų prekės ženklų

Kadangi vis daugiau atsiranda vartotojų kurie galvoja apie rūbų poveikį aplinkai ir kokį pėdsaką jie gali palikti, vis daugiau atsiranda įmonių kurios pateikia klaidinančius ar melagingus teiginius, kurie leidžia manyti, jog jie yra už saugesnę ir švaresnę aplinką, bet realybė būna visisiškai kitokia – tai tik eilinis melas bei triukas norint prisivilioti žmones, kuriems rūpi aplinka bei gamtos išsaugojimas.

Žinokite medžiagos kurią dėvite poveikį

Suprasti medžiagų poveikį yra nepaprastai svarbu, kai perkate tvaresnius pirkinius. Gera taisyklė yra vengti grynos sintetikos, pavyzdžiui, poliesterio, kuris visame pasaulyje sudaro 55 proc. drabužių. Jie yra iš iškastinio kuro ir dažniausiai suyra tik per metus. Ne visos natūralios medžiagos yra pagamintos vienodai: pavyzdžiui, ekologiška medvilnė sunaudoja žymiai mažiau vandens nei įprasta medvilnė ir nenaudoja kenksmingų pesticidų. Ieškokite „Global Organic Textile Standard“ (medvilnės ir vilnos), „Leather Working Group“ (odos) ir „Forest Stewardship Council“ (viskozės) sertifikatų, kad galėtumėte įsitikinti, kuri medžiaga padarys mažiausiai žalos aplinkai ir tokiu būdu užtikrinsite, kad jūsų spinta taptų tvaresne.

Paklauskite, kas pagamino jūsų drabužius

Pandemijos metu išryškėjus ypatingiems sunkumams su kuriais susiduria drabužių darbuotojai visame pasaulyje, būtina, kad žmonėms, kurie gamina drabužius, gautų teisingą atlyginimą ir saugias darbo sąlygas. Ieškokite prekių ženklų, kurie atvirai atskleidžia informaciją apie savo gamyklas ir politiką, susijusią su darbo užmokesčiu ir darbo sąlygomis.

Palaikykite prekės ženklus, kurie daro teigiamą poveikį aplinkai

Tokie ekologiškai nusiteikę prekės ženklai kaip „Mara Hoffman“ ir „Sheep Inc“ svarsto, kaip mada gali turėti teigiamą poveikį aplinkai, o ne tik sumažinti jį. Regeneracinis žemės ūkis – ūkininkavimo praktika, pavyzdžiui, žemės dirbimas – yra (bruksnelis ir yra nesiraso, arba tas arba tas, nes jie reiskia ta pati) madinga tendencija, kuria siekiama atkurti dirvožemio sveikatą ir biologinę įvairovę.

Saugokitės kenksmingų chemikalų

Paslėptos cheminės medžiagos naudojamos mūsų drabužiams gaminti/valyti, kelia didelį nerimą, teršia vietinius vandens kelius ir kelia pavojų drabužių gamintojams. Atkreipkite dėmesį į „Made in Green“ pagal „OEKO-TEX“ ir „Bluesign“ sertifikatus, kurie nustato chemikalų naudojimo gamybos proceso metu reikalavimus.

Sumažinkime vandens naudojimą gamybai

 Turint omenyje tai, kad gaminant tekstilę kasmet sunaudojama 93 mlrd. kubinių metrų vandens (tolygu 37m olimpiniams baseinams), visi turėtume daugiau žinoti apie drabužių vandens pėdsakus. Kaip minėta anksčiau, organinėje medvilnėje sunaudojama žymiai mažiau vandens nei įprastoje medvilnėje (pagal vieną tyrimą – 91 proc. mažiau), tuo tarpu naudojant mažai vandens turinčius dažus, sumažėja ir vandens suvartojimas.

Būkite sąmoningi veganiškai produkcijai

Nors gyvūninės kilmės medžiagos, tokios kaip oda ir vilna, kelia aplinkos ir etikos problemų, veganiškos alternatyvos, kuriose dažnai yra sintetinių medžiagų, taip pat gali būti žalingos mūsų planetai. Laimei, į rinką ateina įdomių naujovių, tokių kaip „Bolt Threads“ Mylo oda, pagaminta iš grybienos – grybelių šaknų, kurią jau perėmė Stella McCartney.

Rūpinkitės savo rūbais

Jei norite sumažinti drabužių žąlą aplinkai ir užtikrinti, kad po vieno ar dviejų naudojimų jie neužkimštų sąvartynų, labai svarbu prailginti drabužių galiojimo laiką. Padarykite taip, kad drabužiai tarnautų kuo ilgiau, jeigu iškyla problemų, taisykite juos, kad būtų galima vėl dėvėti užuot tiesiog išmetant.

Venkite mikroplastiko taršos

Kadangi apskritai sunku išvengti sintetikos, skalbdami drabužius į vandens kelius ir vandenynus galite išleisti tūkstančius mikroplastikų, pakenkdami jūrų gyvūnijai, į kurią patenka mažos dalelės. Laimei, yra paprastas sprendimas: investuoti į mikroplastiko filtrą, pvz., Į „Guppyfriend“ skalbimo maišelį, į kurį galite įdėti sintetinius drabužius arba „Cora Ball“, kurį įdėjote su savo skalbiniais.

Įsitikinkite, kad jūsų rūbai turės antrą gyvenimą

Tvarkydami savo spintą, sąmoningas požiūris į tai, kaip atsikratysite rūbų padės sustabdyti jų patekimą į sąvartyną. Drabužių perpardavimas ar apsikeitimo organizavimas yra geriausias būdas užtikrinti, kad jie turėtų antrą gyvenimą, taip pat aukoti labdaros organizacijoms ir kitoms organizacijoms, kurios ieško dėvėtų drabužių yra šauni išeitis. Rūbai kurie tikrai jau yra nebetinkami naudojimui, turėtų būti perleidžiami specialiems rūbų perdirbimo cechams.