Žalių daržovių valgymas – už ir prieš

Tokio principo laikosi mėgėjai valgyti žalius vaisius ir daržoves. Jie įsitikinę, kad jei žmogus nenuodys savęs netinkamu maistu, jis ramiai galės sulaukti 150 metų. Jų teigimu, netinkamas maistas visų pirma tas, kuris yra rafinuotas arba termiškai apdorotas. Virti maisto produktai – šiukšlės, teršiančios mūsų organizmą, apkraunantys vidaus organus, todėl jie dėvisi greičiau negu gamtos numatyta. Įdomu tai, kad šiais, nuolatinio skubėjimo ir greito maisto laikais vis dar yra žmonių, kurie ieško ir atranda kelią į sveiką gyvenimą ir ilgaamžiškumą.

  Viskas paprasta

Kaip savarankiškas judėjimas žalių produktų valgymas susiformavo XIX a. pabaigoje Šveicarijoje. Maksas Bircheris Beneris, gydytojas naturopatas, sukūrė gydymą, šiandien turintį milijonus pasekėjų. Žalių produktų valgytojų meniu beveik nėra termiškai apdorotų produktų. Nieko kepto ar virto. Logika paprasta: žmogus – gyvas organizmas, todėl gyvam reikia „gyvo“. Kiekvienas valgomas augalas savo sudėtyje turi ne tik baltymų, riebalų, angliavandenių, bet ir neįkainuojamą saulės energiją – augimo ir sveikatos energiją. Produktą pašildžius iki +45 C, suyra jo vitaminai ir naudingi fermentai, tad produktas tampa beveik nebenaudingas. Faktai nedžiugina – augant progresui, maisto kokybė tik blogėja. Žmonės sugalvojo daugybę naujų ilgalaikio produktų saugojimo būdų, tačiau nepagalvojo, kad taip produktuose žūsta visos naudingos medžiagos. Smarkiai išaugo kaloringų ir greitų patiekalų pasiūla. Žmonės pamiršo paprastą tiesą – Tu esi tai, ką valgai.

Žalio maisto valgymą dar vadina „protėvių maitinimosi koncepcija“. Mūsų protėviai valgė prabangiai – tik šviežią maistą. Daugelis jų kelių pasukusių modernių žmonių pabrėžia, kad jie ne tik pradėjo jaustis geriau valgydami šviežią maistą, bet ir atsikratė įsisenėjusių ligų. Tik nereikia galvoti, kad tai – išprotėję sektantai. Žalių produktų valgymas tampa vis populiaresnis ir tarp garsenybių. Panašu, kad vis daugiau visuomenės sugeba ištrūkti iš reklamų sukurtos „maitinimosi grandinės“ ir renkasi tikrai sveikus produktus.

 Žalių produktų valgymo tipai

Valgantys viską vartoja visus produktų tipus, įskaitant mėsą, žuvis ir kiaušinius. Šie produktai valgomi žali arba vytinti. Tiesa, kartais šios krypties šalininkai žuvis ar mėsą apdoroja termiškai, saugodamiesi parazitų.

Vegetarai kategoriškai atsisako mėsos, žuvų, bet valgo kiaušinius ir pieno produktus. Pagrindinę raciono dalį visgi sudaro žali vaisiai ir daržovės.

Veganai yra griežtesnis už vegetarus, tad jų racione nėra jokių gyvulinės kilmės produktų. Veganų maistas gali būti tik augalinės kilmės ir tik žalias. Tai – vienas populiariausių žalio maisto valgymo būdų.

Žaliaėdžiai –mažiausiai išplitęs tipas, nes jo pasekėjai tiek žuvis, tiek mėsą valgo žalią. Augalinės kilmės maisto arba išvis atsisakoma, arba jis užima tik nedidelę raciono dalį.

Vaisiaėdžiai – šio tipo pasekėjai maitinasi tik žaliais vaisiais ir uogomis. Nuo įprastų žalių daržovių valgytojų skiriasi tuo, kad ignoruoja daržoves, kurios nėra vaisiais: morkas, bulves, kopūstus ir t.t. Jų racione nėra ir kruopų.

 Už ir Prieš


Žalių daržovių valgymas – puikus pasirinkimas sergant daugelių ligų. Organizmas valosi, be jokių vaistų prasideda savaiminės reguliacijos ir regeneracijos procesai. Žaliose daržovėse esanti ląsteliena stimuliuoja žarnyno veiklą. Tokia dieta gana greit duoda apčiuopiamų rezultatų sergant odos ligomis, reumatu, asteroskleroze, turint problemų su kepenimis, širdimi ar net sergant onkologinėmis ligomis.


Valgant termiškai neapdorotą maistą žmogus greičiau pasisotina, o bet koks užkandžiavimas iškart tampa naudingas. Gana greitai pasijaučia gyvybinių jėgų antplūdis, prašviesėja protas, atsigauna oda, žmogus „atjaunėja“. Visa tai, aišku, argumentai „Už“. Laikui bėgant tampate nepriklausomi nuo maisto. Valgantiems žalius produktus užtenka 4–5 val. miego, o kiek laiko susitaupo dėl to, kad nebereikia stovėti prie puodų.


Visgi, nepaisant to, kad toks maitinimosi būdas turi daugiau pliusų negu minusų, gydytojai perspėja, kad keisti maitinimosi įpročius reikia palengva ir neskubant, nesukuriant organizmui streso. Optimalus variantas – pradėti nuo išsikrovimo dienų, pamažu jas ilginant. Be to, renkantis tokį maitinimosi būdą būtina gerai išstudijuoti visą prieinamą medžiagą arba pasitarti su specialistais, nes maistas turi būti subalansuotas. Nepamirškite, kad yra ir šalutinių poveikių. Tarkim žalių produktų valgymas draudžiamas alergikams, sergantiems pankreatitu, turintiems problemų su skydliauke, sergantiems kolitu arba skrandžio opa.


Sakant paprasčiau, į viską reikia žiūrėti rimtai ir atsakingai, visur jausti ribas. Nebūtina radikaliai keisti gyvenimo būdo. Užtenka dalinai pakeisti įprastą racioną ir net nedideli pakeitimai taps didelių pokyčių į gerą priežastimi.