Vietinių actekų žmonėms kakava buvo vartojama kaip gėrimas ir turėjo didelę kultūrinę ir medicininę reikšmę. Tai buvo vertinama kaip panacėja (vaistas nuo visų ligų), galinti išgydyti įvairius negalavimus, įskaitant karščiavimą, viduriavimą, nuovargį, anginą ar dantų ėduonį.
Actekų įsitikinimą, kad kakava yra dieviškas eliksyras, tikriausiai lėmė mintis, kad tai buvo actekų vėjo ir išminties dievo dovana. Galbūt todėl švedų botanikas Carl Linnaeus pavadino augalą „Theobroma cacao“, iš senovės graikų kalbos žodžių „theos“ reiškiančio dievą, ir „broma“, reiškiančio maistą – dievų maistą.
Tačiau labiau tikėtina, kad bet kokios naudos priežastis yra didelė polifenolių (medžiagos, suteikiančios augalams ryškias spalvas) koncentracija natūralioje kakavoje. Polifenoliai yra antioksidantiniai vaisių ir daržovių junginiai, apsaugantys organizmą nuo laisvųjų radikalų (molekulių), kurių perteklius siejamas su įvairiomis ligomis.
Turtinga praeitis. Asmuo, kuris kaip manoma atsakingas už kakavos integraciją į Europą pradžią buvo Herman Cortes, ispanų konkistadoras (kareivis, tyrinėtojas), grįžęs iš „Naujojo pasaulio“ . 1518 m. Herman Cortes ir jo vyrai atvyko į dabartinę Meksiką ir patraukė actekų sostinės link. Per Meksikoje praleistą laiką ispanai paragavo kartaus gėrimo vadinamo „chikolatl“. Gėrime buvo skrudintų kakavos pupelių, kurios buvo sutrupintos, paskui virtos vandenyje su prieskoniais ir aitriosiomis paprikomis.
Pirmasis gėrimo skonis nebuvo labai ypatingas ispanams – jie manė, kad gėrimas per kartus ir yra neskanus. Tačiau Herman Cortes domėjosi kakavos nauda bei skoniais, pamatęs kaip actekų karalius geria šį gėrimą kelis kartus per dieną. Pargabentos į Europą pupelės buvo susmulkintos ir sumaišytos su medumi ir cukrumi ir taip tapo populiariu elito gėrimu. XIX amžiuje, pirmasis šokolado plyteles pagamino Joseph Fry ir jo sūnūs, sukurdami, tai, ką šiandien žinome kaip šokoladą.
Nuo pupelių iki šokolado plytelės. Nors natūralios formos kakavos pupelėse yra didelis kiekis antioksidantų, procesai susiję su pupelių vertimu į šokolado plytelę sumažina kakavos flavanolio kiekį ir sumažina kakavos antioksidacines savybes. Iš tiesų, tyrimai rodo, kad natūraliuose kakavos milteliuose yra beveik dešimt kartų daugiau favanolių (maistinių medžiagų) nei kakavoje. Kalbant apie šokolado plyteles, juodajame šokolade visada yra didesnė flavanolių koncentracija nei pieniniame šokolade.
Nauda sveikatai. Tyrimais įrodyta, kad juodasis šokoladas ir kakavos produktai, kuriuose yra ne mažiau kaip 200 mg kakavos flavanolių, gali pagerinti kraujagyslių elastingumą. Reguliariai vartojant kakavos flavanolius – net 80 mg per dieną, pagerėja kraujagyslių susitraukimas ir išsiplėtimas, tai padeda reguliuoti kraujospūdį ir kraujotaką organuose.
Manoma, taip yra todėl, kad kakavos flavanoliai padidina bioaktyvaus azoto oksido koncentraciją. Tai molekulė plečianti kraujagysles, pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis ir mažina kraujo krešulių susidarymą. Taip pat kakavos flavanoliai gali pagerinti raumenų atsistaytmą po sunkios treniruotės. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad viena didelė 1245 mg kakavos flavanolių (15 g flavanolio kakavos miltelių) dozė šiek tiek pagerino raumenų atsistatymą. Taigi kitą kartą kai norėsite pasimėgauti šokoladu, pasirinkite tamsesnį šokoladą, su daugiau kakavos dėl naudos Jūsų sveikatai.