Mokslininkai nustatė, kad „pelėdoms“ tenka maždaug 32 proc. visuomenės dalies, „vyturiams“ – kiek mažiau 25 proc. Likę žmonės aiškių gulimosi bei kėlimosi ribų neturi ir gali prisitaikyti prie esamos padėties. Atlikę keletą testų mokslininkai pastebėjo, kad „pelėdos“ pasižymi stipriu indukciniu mastymu, jos greičiau už „vyturėlius“ sprendžia įvairius uždavinius ir turi daugybę nuosavų idėjų. Tarp „pelėdų“ daug kūrybingų asmenybių. Joms lengviau sekasi rasti gerą darbą ir padaryti jame karjerą.

Mokslininkų teigimu, šio fenomeno paaiškinimų reiktų ieškoti gilioje senovėje. Smalsūs ir protingi žmonės labiau domėjosi tuo, kas vyksta pasaulyje naktį, tad negalėjo ramiai miegoti, kai aplink vykdavo tiek įdomių dalykų.