Tiesa, šiuo atveju „įtempta“ nebūtinai reiškia kažką blogo. Tiesiog viskas susimaišo – baimės ir viltys, džiaugsmas ir liūdesys. Nuotaika gali keistis kas minutę.

Pirmoji moters reakciją į žinią apie nėštumą yra labai individuali – galimas tiek didžiulis teigiamų jausmų pliūpsnis, tiek ir juodžiausia depresija. Jeigu nėštumas – laukiamas, reakcija tikrai bus teigiama. Jeigu tai – „netyčiukas“ – gali būti visko; baimės, išgąsčio, neigiamų emocijų, kurias, norisi tikėti, vėliau visgi pakeičia teigiamos. Bet kokiu atveju moteris supranta, kad gyvenimas pasikeitė ir, tikėtina, kad į gerąją pusę. Kai kurie psichologai yra linkę išskirti keletą emocinių nėštumo etapų, keičiančių vienas kitą per visą nėštumą. Tai – ir tiesioginė reakcija į naujieną, ir naujos būsenos suvokimo etapas, taip pat naujų jausmų formavimasis ir emocijų stabilizavimo etapas.

Pirmasis etapas – tai jausmai, kylantys sužinojus kad moteris laukiasi. Net jei nėštumas ir planuotas, pirma reakcija nebūtinai turi būti pozityvi. Suvokimas, kad dabar viskas gyvenime keičiasi ir jau nebebus, taip, kaip anksčiau, gali kuriam laikui prislopinti teigiamus jausmus. Visgi daugeliu atvejų tai išgirdusios moterys apsidžiaugia. Pirmosiomis minutėmis, o atskirais atvejais, net dienomis moteris jaučiasi pakiliai, spinduliuoja laimę, jausmai keičiasi nuo „tylaus džiaugsmo“ iki „euforijos“.

Antras etapas gali trūkti nuo kelių dienų iki savaičių. Jo metu moteris pamažu suvokia savo naują būseną, emocijos rimsta, tampa ne tokios audringos, bet gerokai gilesnės. Net ir nėštumą planavusios moterys prasitaria, kad suvokimas atėjo gerokai vėliau ir joms tam reikėjo laiko. Tik prasidėjus šiam etapui moteris aiškiai suvokia, kad ji – jau mama.

Trečias etapas – naujų jausmų gimimas. Ir tai ne tik vis didėjanti meilė įsčiose augančiam kūdikiui. Moteris jaudinasi, jaučia nerimą, bijo. Šiuo metu nėštukė gali tapti neramesnė, sentimentalesnė, greičiau įsižeisti ar dažnokai verkti. Kita vertus, nerimas nėštumo laikotarpiu netgi gali būti naudingas: besirūpindamos vaiko sveikata moterys atsisako blogų įpročių, pradeda sveikai maitintis ir labiau saugo save nuo streso.

Paskutinis etapas – laikas, kai emocijos nurimsta ir stabilizuojasi, moteris ramiau reaguoja į savo būklę, pripranta prie jos ir visų pasikeitimų. Būsima mama adaptuojasi prie savo naujos būklės, nerimas praeina, tačiau jaudulio pasitaiko ir šiame etape.

Aišku, toks skirstymas etapais – sąlyginis. Be to, nebūtinai kiekviena moteris turi išgyventi visus juos, o etapai trukti gali taip pat skirtingai. Tarkim moteris, kuri laukė vaikelio ir turi stipriai išvystytą motinystės instinktą, visus etapus gali išgyventi per kelias dienas, o būsima mama, neplanavusi „tokio vaidmens“, gali prie jo pratintis kelis mėnesius.

Vyrai ir aplinkiniai turėtų žinoti, kad dažna nuotaikų kaita ir padidėjęs emocionalumas – neatsiejami nėštumo palydovai. Tai vyksta dėl hormoninių pasikeitimų būsimos mamos organizme. Sparčiai besigaminantys hormonai keičia moters ir fiziologinę, ir emocinę būseną.

Būsimos mamos, atminkite – kad ir kokios emocijos jus apima, jūsų mažylis visą tai jaučia ir išgyvena kartu su jumis. Todėl pasistenkite, kad šiuo laikotarpiu teigiamų emocijų būtų kaip galima daugiau. Skaitykite patinkančias knygas, žiūrėkite gražius filmus, mėgaukitės skaniu ir sveiku maistu, dažniau išeikite pasivaikščioti, susitikite su draugėmis ir skirkite romantiškus pasimatymus vyrui. Juk prasideda naujas, spalvingas, kupinas naujų jausmų ir pojūčių gyvenimo etapas, kurį vainikuos naujos gyvybės atsiradimas.