Kinijos Aukštosios mados ledi Guo Pei

 1997 m. dizainerė atidarė „Rose Studio“ ir pradėjo savo verslą. Tačiau tik susituokusi su tekstilės verslininku iš Taivano, ji galėjo sau leisti kurti svajonių sukneles. G. Pei save vadina senosios kartos kūrėja, pradėjusia veiklą tuomet, kai Kinijoje dar nebuvo susiformavusios mados mokyklos. Pačią pradžią garsi moteris prisimena su šypsena: „Pamenu, kai susižadėjome su vyru, jis manęs paklausė, ar nenorėčiau kūrybiškai padirbėti su 50 000 jardų audinio. Su džiugesiu ėmiausi darbo…“

G. Pei teigimu, ankstesnieji laikai su dabartimi – nesulyginami: dabar daug daugiau žmonių gali sau leisti prabangos prekes, šluoti jų parduotuvių lentynas. Masinės produkcijos šalimi šiandien vadinamoje Kinijoje didelė dalis žmonių gali užsisakyti vienetinius gaminius.

Būrys turtingųjų ir įtakingųjų lankosi ir „Rose Studio“. 500 nuolatinių klientų iš politikos, verslo, žiniasklaidos elito ir 8 milijonų JAV dolerių metinė apyvarta nepakeitė kuklaus G. Pei būdo. Vadovaujanti 140 konstruktorių, siuvėjų ir kitų darbuotojų personalui, taip pat siuvinėjimo dirbtuvėms, kuriose darbuojasi 300 žmonių, moteris, kuriai asmeniškai nuolat asistuoja keletas padėjėjų, savo darbo nesibodi pavadinti „aptarnaujančiu“.

Pragmatiškoji mados kūrėja neskuba matuotis menininko auros ir nebijo būti atvira: ne visiems klientams ji esanti dizainerė, kartais tenka būti tiesiog norų pildytoja, kurios pagrindinė užduotis, nustebinti geresniu rezultatu, nei buvo tikėtasi. G. Pei neslepia, kad pasitaiko tokių, kurie atneša vakariečio dizainerio kurto apdaro nuotrauką ir paprašo kažko panašaus. Gražūs ketinimai būti lojaliai klientams buvo apkaltinti plagijavimu ir paskatino riboti kai kuriuos jų pageidavimus.

Tačiau tai menkas nesusipratimas lyginant su nuostabiais „Rose Studio“ kūriniais ir pasakiškais kolekcijų pristatymais. „Visada turiu troškimą kurti madą, kuri nėra mada. Tai, manau, kartais pavyksta: pavyzdžiui, kai suknelė sveria 50 kilogramų – tai jau nebe drabužis, o skulptūra,“ – šmaikštauja dizainerė. 20 ar 50 kilogramų sverianti suknelė, išdabinta aukso karoliukais ar kristalais arba apdaras, siuvinėtas 50 000 valandų – akivaizdūs aukštosios mados šedevrai, jau nekalbant apie meistriškas drabužių konstrukcijas, fantastiškas formas, siluetus ir nesuvokiamai kruopščią apdailą.

Kolekcijų pristatymus „Rose Studio“ organizuoja, kaip jos vadovė sako, savo kolektyvui. Kartais jie vyksta kartą metuose, kartais dukart per tris metus. G. Pei kuriama mada laisva nuo sezoniškumo. Pagrindinis dalykas drabužiuose – nežabota fantazija. Paprastai „Rose Studio“ mados šou trunka ilgiau nei pusę valandos – tai spektakliai su pasakiškais kinų tautosakos elementais. Prieš keletą metų G. Pei kolekcija buvo demonstruota ir Nacionaliniame stadione stebint 2600 žmonių auditorijai.

Kalbama, kad G. Pei – pirmosios šalies ledi dizainerė. Tačiau į tokį klausimą kūrėja atsako tik dviprasmiška šypsena. Kinų mados virtuozės nuomone, nėra teisinga išgarsėti naudojantis įtakingo kliento pavarde. „Ar esate kada girdėję, kad Kinijoje žiniasklaida daugiau kalbėtų apie drabužį, nei apie jį vilkinčią asmenybę,“ – retoriškai klausia G. Pei.

Iš „Rose Studio“ drabužius skolinasi ir garsusis Lady Gaga stilistas Nicola Formichetti. Nors bendradarbiavimas su garsenybės stilistu G. Pei – labai malonus, ji nesureikšmina rengianti šių dienų pop dievaitę.

Tuo tarpu dizainerė labiausiai džiaugiasi, kai nestandartinių dydžių klientai, nerandantys sau tinkamų drabužių parduotuvėse,  iš jos studijos išeina gražūs ir laimingi.  G. Pei teigimu, dauguma jų neskaičiuoja išlaidų norimam ansambliui: vienintelis jų prašymas – atrodyti kuo gražiau, efektingiau.

Kartais kūrėja teigia nedrįstanti paskaičiuoti tiek daug, kiek iš tiesų drabužis yra vertas. Nors paprastai „Rose Studio“ apdarų kainos – mažesnės nei aukštosios mados ansamblių Paryžiuje: vakarinė suknia mažiausiai gali atsieiti 12 000 JAV dolerių, kokteilinė suknutė – nuo 4000 iki 28 000.

 

Norėdami skaityti plačiau ir susipažinti su Kinijos aukštąja mada apsilankykite modelių agentūra