Ilgą laiką šis žemynas mados pasaulyje buvo minimas kaip vartojimo kultūros simbolis – vien ko vertas nelegalus garsių mados ženklų padirbinėjimo verslas ir puse lūpų pašiepiamas vardinių daiktų vaikymasis. Todėl ironiška ir netikėta, kad šiuo metu Azijos rankose – itin daug kozirių, lemiančių šiuolaikinės mados likimą. Kita vertus, XXI a. neretai apibūdinamas vartojimo aukso amžiumi, kur gera kaina, greitas tendencijų apdorojimas ir jų pritaikymas praktiniams poreikiams tapo svarbiausiais rinkos kriterijais, tad tokiame kontekste Azijos invazija į mados industriją galbūt yra visiškai natūralus reiškinys?
Azijietiško mentaliteto subtilybės
Lietuvos kompanijos „Apranga“ pirkimų direktorės Ilonos Šimkūnienės, kuriai tenka periodiškai lankytis Kinijoje, teigimu, ši šalis pirmiausia yra žinoma kaip didžiausias drabužių gamintojas: dėl pigesnės darbo jėgos ir žaliavų pasauliniai drabužių tinklai didžiąją savo gamybos dalį perkėlė būtent ten. „Kinijos gamintojai labai greiti ir lankstūs. Didžiulis technologinis progresas gamyboje leidžia jiems pristatyti ir labai aukštos kokybės produkciją iš brangių medžiagų ir sėkmingai konkuruoti su Vakarų pasaulio įmonėmis“, – teigia mados ekspertė.
Bandant atsakyti į klausimą, kodėl daugelis dizainerių yra taip susižavėję mintimi užkariauti Kinijos, Japonijos ar kitų Azijos šalių moterų širdis, reikėtų panagrinėti, kokia yra tikroji, o ne stereotipinė mados samprata šiame regione. Į Rytų Aziją smingančios kritikos strėlės dėl garsiais prekės ženklais pažymėtos produkcijos klastojimo, žinoma, liudija garsių etikečių ir dirbtinos prabangos siekimo faktą. Ilgą laiką vakariečiai matė būtent tokį Azijos paveikslą mados industrijoje. Tačiau jo bruožai pamažu keičiasi: į mados sostines Paryžių ar Milaną atvykstančios kinės negaili nei laiko, nei pinigų apsipirkinėjimams prabangiausiuose butikuose.
Tenka pripažinti, jog kinės puikiai supranta mados ženklų vertę ir vis mažiau domisi klastotėmis, ypač dabar, kai vakarietiški mados namai plečia savo parduotuvių tinklus Tolimuosiuose Rytuose. „Tai sparčiai turtėjanti šalis, kurios gyventojai nori lygiuotis į europiečius. Naujieji Kinijos turtuoliai ypač vertina garsių mados namų gaminius. Pačios brangiausios ir prabangiausios prekės ten tiesiog šluojamos nuo parduotuvių lentynų, ir kuo prekė brangesnė – tuo geidžiamesnė. Naujos prabangos prekių parduotuvės atidaromos viena po kitos, todėl nenuostabu, kad daugumos garsių mados namų augimo lūkesčiai siejami su Kinijos rinka“, – pasakoja I. Šimkūnienė.
Panašią poziciją skambiai išsakė ir vienas garsiausių šiuolaikinės mados diktatorių Karlas Lagerfeldas, teigiantis, jog Kinija ir kitos besivystančios Rytų rinkos yra itin svarbios „Chanel“ mados namų plėtros strategijoje. Rytuose tartum ant mielių augantys pardavimo rodikliai kompensuoja sumažėjusią perkamąją galią Vakarų šalyse.
Kitas vakarietiškoms kompanijoms patrauklus azijiečių vartojimo ypatumas – jie nėra tokie išlepinti pasiūlos. Europos didmiesčių gyventojus vis sunkiau nustebinti: jiems mažiau svarbus prekinis ženklas ir kur kas labiau trokštamas „nustebink mane“ efektas. Dėl mažiau išvystytos Azijos mados rinkos garsių prekinių ženklų pardavėjai šiame žemyne mato daug galimybių: plėsti savo įtaką ir pristatyti naujas idėjas žinant, kad šios bus priimtos beveik 100 proc. Vis dėlto tai nereiškia, jog dabartinė kinų publika neturi savo nuomonės. Priešingai, daugelis mados kūrėjų, semdamiesi idėjų Azijos kultūrose ir jas savitai interpretuodami, kuria naujas mados formas.
Ar keisis mados sostinių sąrašas?
Kaip manote, kodėl Azijos kultūrų interpretacija yra laikoma modernumo ženklu? Natūralu, kad mados kūrėjus traukia tos rinkos, kuriose realizuojama daugiau produkcijos. Be to, Azijoje ne tik galingesnė vartojimo jėga, bet ir lengviau priimamos originalios idėjos. Būtent dėl to pastaraisiais sezonais klientams ir pirkėjams iš Azijos dedikuota ne viena mados kolekcija.
Pagrįstai kalbama ir apie naujų mados sostinių – tokių kaip Šanchajus ar Pekinas – iškilimą. Vienas iš pirmųjų apie tai užsiminė K. Lagerfeldas, 2010 m. pristatęs „Chanel“ kolekciją „Paris–Shanghai“. Kalbėdamas apie kolekcijos idėją dizaineris aiškino, kad tai – utopinė Kinijos interpretacija. Juk Coco Chanel niekuomet nebuvo nuvykusi į Kiniją, tačiau Šanchajus – tai miestas, išlaisvinantis fantaziją.
Nors dažnai galime išgirsti skambius teiginius „Paryžius keliasi į Aziją!“, šiuo metu garsių mados namų kolekcijų pristatymai Azijos didmiesčiuose yra labiau egzotiška atrakcija negu rimta paraiška keisti mados sostinių sąrašą. „Kinijos drabužių dizainas dar tik žengia pirmuosius žingsnius. Pekino mados savaitei tik dvidešimt metų ir ji dar nesuformavo savo aiškaus charakterio. Mados specialistai pastebi, kad kinų dizaineriams didžiulę įtaką daro europietiškos mados ir jie dar nelabai pasitiki savo jėgomis, stokoja profesionalumo ir originalumo“, – savo įžvalgas išsako I. Šimkūnienė.
Nors Kinija ir sparčiai tobulėja, čia nėra itin stiprių mados, kaip taikomojo meno rūšies, pagrindų. Netgi talentingiausi kūrėjai iš Azijos skinasi kelią Europos mados kalvėse, nes savo gimtinėje nėra rimtai vertinami. Ši situacija galėtų pasikeisti tuomet, jei Azijoje kuriantys dizaineriai savo darbais atgręžtų pasaulio akis į save ir taip pradėtų stiprinti Rytų
Rytų atspindžiai kolekcijose
Apie susižavėjimą Azija byloja pastarųjų kelerių metų kolekcijos. Galime įžvelgti tendenciją, jog Rytų inspiracijos – ir šio sezono stiprios moters įvaizdžio pamatas. Šiuo aspektu labiausiai pasižymėjo Niujorko mados savaitė. Malonia staigmena tapo Jasono Wu kolekcijos pristatymas. Kaip sakė pats kūrėjas, šią kolekciją sukurti paskatino noras atiduoti duoklę savosioms šaknims. J. Wu įkvėpė kiniškas militarizmas, imperatorių Čingų dinastija ir pirmosios XX a. pusės Holivudo filmų interpretacijos Rytų tema.
Kiek kitokią Azijos vaizdavimo kryptį pasirinko „Proenza Schouler“ mados namai. Kūrėjų duetą įkvėpė kelionė po Himalajų kalnus, Nepalą, Butaną ir kitas Azijos šalis. Tačiau čia galime įžvelgti netikėtą sutapimą su J. Wu kolekcija: pristatyti ansambliai – minimalistiniai, griežtų ir skulptūriškų formų modelius leidžiantys vaizdingai palyginti su samurajais. O štai Drieso Van Noteno kolekcijoje pagrindiniu Aziją atspindinčiu leitmotyvu tapo raštai, išvysti Londono Viktorijos ir Alberto muziejaus Tolimųjų Rytų archyvuose. Drąsiuose žaidimuose su skirtingomis faktūromis, spalvų kontrastais ir tarpusavyje iš pirmo žvilgsnio sunkiai suderinamais ornamentais kaip atsvara pasirinkti minimalistiniai siluetai.
Mada nėra vienintelė sritis, kurioje Azija siekia įsitvirtinti. Energetiniai ištekliai, elektromobilių gamyba, tobulėjančios pramonės šakos ir daugelis kitų veiksnių lemia vis didesnę Kinijos politinę, ekonominę, net strateginę galią. Ne paslaptis, jog mados verslas šiandien yra vienas galingiausių, tad perspektyva užkariauti šią sferą yra masinanti. Iš daugybės veiksnių, lemiančių svarią Azijos poziciją mados pasaulyje – pristatomų kolekcijų, orientuojamų reklamos kampanijų, populiarėjančių azijiečių dizainerių, modelių – būtų sunku išskirti svarbiausią. Kur kas aktualesnis klausimas, ar tai ilgalaikis reiškinys? Panašu, kad vis didesnę reikšmę įgyjantis Rytų pasaulis nebus linkęs atsisakyti užtarnautų pozicijų ir ateityje jo įtaką pajusime dar labiau.
Daugiau informacijos puslapyje modelių agentūra