Deja, jie klysta. „Dantyčiausiosios“ titulas priklauso mažai vynuoginei sraigei (Helix pomatia). Jos mažytėje burnytėje telpa 25 000 danktukų.

Ilgiausius dantis turi šiaurinėse jūrose gyvenantis narvalas (Monodon monoceros), kartais dar vadinamas „jūros vienaragiu“. Paprastai jo dantis – iltis būna 2–3 m. ilgio ir sveria apie 10 kg. Įdomu tai, kad patinų tik kairysis dantis išsivystęs į tokią iltį, o patelių – abu.

Dar vienas įdomus momentas – stipriausiais pasaulyje žandikauliais gali pasigirti ne tigrai ar krokodilai, o Afrikos „sanitarai“ – dėmėtosios hienos (Crocuta crocuta). Šie gyvūnai gali perkąsti pačius seniausius ir storiausius kaulus. Jų žandikauliai sukuria 70kg/cm² slėgį. Žmogaus žandikauliai sukuria tik 2–10kg/cm² slėgį, vilko – 15–25 kg/cm².

Baisiausia, būtent dėl dantų, vadinama nedidelė (15 cm ilgio) giliuose vandenyse gyvenanti žuvelė Kardadantis (Anoplogaster cornuta). Nors žuvytė visai nedidelė, bet atrodo labai grėsmingai. Grubi, stora, šarvuota oda. Iš burnos kyšo keturi ilgi ir aštrūs dantys, kuriais žuvelė gaudo savo grobį. Viršutinėje žuvytės lūpoje yra specialūs kanalai, į kuriuos apatiniai dantys įlenda tarsi į makštis. Kai kurios gentys vadina šias žuvis „žuvys žmogėdros“. Įdomus faktas – taip žuvytės atrodo tik visiškai suaugusios. Jaunos šios rūšies žuvys atrodo visiškai kitaip, tad mokslininkai pusę amžiaus buvo įsitikinę, kad tai – atskira rūšis.

Pirmieji dantistai savo darbą pradėjo tolimaisiais 1699 m. Jais tapo Prancūzijos medicinos koledžo studentai. Išlaikę specialius egzaminus jie gavo teisę vadintis „Experts pour les Dents“ (dantų žinovais). Iki tol, viduramžiais, dantų traukimas buvo labai skausmingas procesas. Senovės Kinijoje dantų traukytojai kasdien po kelias valandas treniruodavosi traukti vinis iš lentų, kad galėtų dantis išrauti pirštais.

Remiantis archyviniais duomenimis, pirmieji dantų breketai pasirodė 1776 m. Juos sukūrė ir pagamino prancūzų chirurgas ir stomatologijos pradininkas Pjeras Fošaras. Jis kiekvieną paciento dantį pririšo virvele prie metalinio lankelio, tvirtinamo dantų išorinėje pusėje. Taip, ganėtinai grubiai, buvo pradėti tiesinti kreivai išaugę dantys. Pirmieji breketai buvo dideli ir nepatogūs, netilpdavo burnoje, trukdydavo žmonėms kalbėtis.

Tvirčiausias žmogaus kūno audinys – emalė (išorinis danties apvalkalas). Ji palyginti nedaug savo kietumu nusileidžia deimantui, o pagal tvirtumą gali būti lyginama su minkštomis metalų rūšimis. Iki šiol žmogui taip ir nepavyko sukurti analogiško dirbtinio audinio. Tvirčiausios dantų karūnėlės tarnauja 10–15 metų, o natūralūs dantys žmogui gali tarnauti ir 100 metų.

Būtent dėl to burnos ir dantų higiena yra labai svarbi. Reikia kasdien ryte ir vakare nepamiršti išsivalyti dantų. Tai tikrai bus greičiau ir patogiau, negu paskui ne vieną valandą praleisti dantisto kėdėje. Juo labiau, kad net patys profesionaliausi daktarai pasiūlyti geresnių, negu žmogui davė gamta, dantų, negali.