Kokias dažniausias klaidas lietuviai daro eidami į pirtį?

Dažniausiai mūsų tautiečiai tinkamai nepasiruošia pirčiai. Kada didžioji dalis nusprendžia pasimėgauti pirtimi? Per šventes. O šventės, tai – kad vaišėmis nukrauti stalai, alus ar net stiprūs alkoholiniai gėrimai. Į pirtį einama pavartojus alkoholio ar gerai ir sočiai prisivalgius. Taip daryti negalima. Pirtis turi būti atgaiva kūnui, o ne papildomas stresas.

Kaip tinkamai pasiruošti pirtinimosi procesui, kad jis būtų maksimaliai naudingas?

Pirma ir griežčiausia taisyklė – būti neprisivalgiusiam ir blaiviam. Prieš pirtį ir po jos geriausia gerti žolelių arbatas. Pati pirtis taip pat turi būti maloni – ne per karšta ir ne per šalta. Rekomenduotinas karštis 65-80 laipsnių. Esant tokiai temperatūrai galima maloniai pagulėti ant gultų, o esant poreikiui, užpylus ant akmenų vandens pasimėgauti kaitra.

Kokią naudą, pirtyje būnant „teisingai“ galima gauti?

Vieniems pakanka didesnės šilumos ir ramaus pasibuvimo pirtyje. Tokiems nereikia didelių kontrastų. Taip sukuriame maloni būti aplinka, atsipalaiduojama tiek fiziškai, tiek ir protiškai. Pirtyje atsipalaiduoja raumenys, atsidaro odos poros, išprakaituodamas pradeda valytis organizmas. Sergantiems raumenų, kaulų ligomis, ypač keičiantis orui, pradeda „sukti“ sanarius. Tokiu atveju apsilankymas pirtyje gali padėti atsikratyti skausmo ir neigiamų pojūčių. Kitiems pirties lankytojams norisi stipresnių jausmų ir emocijų. Tai pasiekiama kai gerai įsikaitinus šokama į sniego pusnį ar ežero eketę. Reikia atminti, kad pirtis – ne vieta varžyboms ir norint, kad jos poveikis būtų teigiamas, nepiktnaudžiauti ir įsiklausyti į savo organizmą.

Kokia turėtų būti „teisingo“ „pirtinimosi“ tvarka – kada vantos, kada šaltas vanduo?

Pirmas užėjimas rekomenduotinas be jokių ekstremalių situacijų. Iš pradžių pirtyje reikia pabūti ramiai. Taip organizmas tolygiai pratinsis prie karštesnės išorinės temperatūros. Ir pirmą kartą būti pirtyje ne daugiau kaip 15 min. Vėliau, nusiprausus po šiltu dušu poilsis, galima pabendrauti, išgerti arbatos gėrimas. Jeigu jausitės gerai, galima užeiti pasikaitinti antrą kartą. Po antro karto, jeigu organizmas neprieštaraus, galima pagalvoti apie kontrastus – eketę arba šaltą dušą. Pertis reiktų prieš pabaigą ir po pėrimosi, nusiprausus, į pirtį nebegrįžti – nebekaitinti iš naujo jau nuvargusio ir apsivaliusio organizmo.

Kokiais atvejais pirtis nerekomenduotina?

Kaip minėjau, negalima eiti į pirtį išgėrus ar persivalgius. Taip pat nerekomenduočiau lankytis pirtyse besilaukiančiom moterim. Jos gal ir jausis maloniai, tačiau vaisius pilve patirs papildomas ir visai nereikalingas apkrovas. Vengti pirties turėtų ir asmenys, sergantys širdies ligomis, nes karštis gali pakenkti širdžiai. Atsargesni turėtų būti ir kenčiantys nuo išsiplėtusių venų. Išsiplėtusiose venose kraujo spaudimas ir taip didelis, o pirtyje jis gali dar labiau padidėti ir venos gali trūkti.

Kita vertus, pirtis ypač naudinga sergantiems plaučių ligomis ar peršalus. Karštas, drėgnas oras, papildytas eukaliptų aliejaus garais, teigiamai veikia kvėpavimo takus.

Kiek dažnai naudinga lankytis pirtyje?

Viską lemia individualios žmonių galimybės. Pirtininkai pirtyse – savo darbo vietose – lankosi kasdien. Paprastas žmogus gali neprisiruošti ištisus metus. Manau, kad standartinis žmogus ramiai gali lankytis pirtyje porą kartų per savaitę. Jis ne tik maloniai praleis laiką, bet ir apsivalys organizmą. Visgi mūsų krašte, dažniausiai, žmonės į pirtį eina kartą per savaitę. Tai – nuo seno likusi tradicija, kai sekmadieniais, prieš naują savaitę, visi skubėdavo nusiprausti.

Ar lankymuisi pirtyje įtakos turi metų laikas (ar yra skirtumas tarp žiemos ir vasaros)?

Pačiam buvimui pirtyje metų laikas jokios įtakos neturi. Žiemą pirtis padeda gydyti peršalimo ligas, stiprinti imunitetą, vasarą tai – galimybė maloniai praleisti laiką. Tiesiog žiemą pirtis siūlo daugiau ir stipresnių kontrastų – sniegas, eketės. Vasarą tokių malonumų nepatirsi. Geriausiu atveju palysi po šaltu dušu. Daugiau skirtumų kaip ir nėra. Svarbiausia tik nepersistengti.

„Šveiko Barža“ turi savo pirtį. Kuo ji ypatinga?

„Šveiko Baržos“ pirtyje stovi termoso tipo kaitinimo krosnis. Tai reiškia, kad akmenys kaista uždaroje talpoje, kur įkaista iki +300 C ir visą laiką yra karšti, tad kiekvienas pirtyje gali susikurti jam tinkančią, malonią aplinką. Tie, kas nemėgsta didelių karščių, gali turėti vėsesnę pirtį. Karščio mėgėjams užtenka atidarius krosnies dangtį šliūkštelėti ant akmenų vandens ir oras iškart įkais. Be to, naudojant tokią krosnį susidarantis garas yra „smulkesnis“ ir „tirštesnis“, tad tolygiau pasiskirsto. Šiluma tokioje krosnyje laikosi labai ilgai, tad pirties malonumais gali mėgautis ne vienas – du, o grupė žmonių.

Ar svečiai, besilankantys „Šveiko“ pirtyje, gali tikėtis jūsų konsultacijų?

Visada pirmą kartą atėjusiems paaiškinam, kaip veikia krosnis, kaip reiktų pirtyje elgtis, ko daryti nerekomenduotina. Deja, mūsų tautiečiai, dažniausiai patys „žino viską apie viską“, tad stengiamės jiems per daug nenusibosti, bet jei pasitaikys tokių, kuriems bus įdomu, mielai juos pakonsultuosiu.

Dėkui už pokalbį ir gero garo.

Kalbėjosi V. Misevičius