Šis įgūdis natūraliai ateina pas kiekvieną modelį, bet kad jis ateitų, užtrunka šiek tiek laiko.
Vienas iš didžiausių iššūkių kalbant apie pozavimą yra tas, kad modelis turėtų būti
„daugiafunkcinis“ tiek fizine, tiek psichine prasme. Iš jų reikalaujama įvairių pozų, išraiškų, jie turi jas dažnai keisti, įsijausti į jas, spėti bepozuojant sureguoti į fotografo pastabas. Todėl geriausias būdas tapti profesionaliu „daugiafunkciniam“ modeliu – įsivaizduoti save ir savo pozas priešais objektyvą, o tai geriausiai yra padaryti treniruojantis prieš veidrodį. Kai jau pagaunate savo pozą, ją reikia ne tik išlaikyti, bet ir pereiti prie kitos, todėl visą laiką negalite prarasti budrumo, vienu metu turite ir pozuoti, ir galvoti. Tai nėra lengva, todėl praktikos reikia kiekvienam modeliui. Pasitikrinti, kad jau atradote savo pozas ir jos yra tinkamos profesionaliai fotosesijai, atsakykite štai į šiuos klausimus:
1. Ar pozuoja visas kūnas, ar tik tam tikros kūno dalys?
2. Kaip atrodo rankos? Ar jų laikysena tinkama?
3. Kaip atrodo kojos? Ar jų padėtis gera?
4. Ar rankos neuždengia liemens?
5. Ar poza atskleidžia kūno formą?
6. Kokia pozicija yra galvos, veido? Ar skruostai yra pasukti tinkamu kampu, kad išryškėtų?
Dažnai pasitaiko situacijų, kai modeliai galvoja, kad jie pozuoja visu kūnu, kai tuo tarpu jie pozuoja tik kažkuria kūno dalimi. Pavyzdžiui, tarkime poza yra sudėtos rankos ant klubų ar prigludusios prie kaklo ar veido, ką tuo metu veikia kojos ir pėdos? Jeigu jos nuobodžiauja, tuomet tai nėra viso kūno pozavimas.
Dalinamės keliomis nuotraukomis, kuriose modeliai pozuoja visu kūnu ir akivaizdžiai matosi jų „daugiafunkcionalumas“.