Tačiau sveikas gyvenimas – nereškia tobulas gyvenimas. Nebūtina valgyti nepriekaištingai, sportuoti nepriekaištingai ar laikytis visų sveikos gyvensenos taisyklių nepriekaištingai. Tai daryti tikrai nėra sveika. Bandymas nepriekaištingai laikytis visų sveikos gyvensenos taisyklių – sukelia didžiulį stresą tiek mintims, tiek kūnui.
Normalu yra kartais nesilaikyti kai kurių taisyklių. Jeigu pats žmogus sau atleidžia už tų taisyklių nesilaikymą – atleis ir kūnas. Nes tų žmonių, kurie yra maisto perfekcionistai mityba – tikrai nėra subalansuota. Tokie žmonės linkę griežtai laikytis visų su sveiku maistu susijusių taisyklių, taip sukeldami sau didelį spaudimą, ko pasekoje – kūnas patiria didžiulį stresą.
Norint turėti sveikus santykius su maistu – kartais reikia duoti sau šiek tiek laisvės rinktis, laisvės atsižvelgti į tai – ko pats kūnas tuo metu nori. Nieko tokio, jeigu kai kuriomis dienomis žmogus valgo tik sveikai ir intensyviai sportuoja, o kitomis sportuoti tingisi, todėl leidžia sau pasilepinti ir nesportuoti, o pusryčiams leidžia sau sušveisti omletą su kumpiu ir daug sūrio ir dėl to savęs negriaužia.
Štai kodėl turi būti pusiausvyra su maistu. Tobulas valgymas – nėra sveikas gyvenimas ar sveiko gyvenimo tikslas, tobulas valgymas net neegzistuoja. Būtent todėl žmonės neturėtų savęs griežtai kontroliuoti, stengdamiesi laikytis sveikos mitybos taisyklių, nes taip tik pablogintų savo bendrą savijautą. Sveikos gyvensenos tikslas – tai lankstus požiūris į maistą. Visų pirma, reikia įsiklausyti į savo kūną ir suprasti ko reikia jam.
Linksmas vakaras su draugėmis ir kelios taurės vyno? Kodėl gi ne – juk tai bus naudinga sielai. Saldus pietų miegas diena? Jeigu to reikia Jūsų kūnui – kodėl gi ne?
Nei vienas žmogus nėra tobulas, todėl nereikia „prievartauti“ savęs, savo kūno ir sielos griežtomis taisyklėmis, norint tapti tobulu.