„Tėvai mane pavadino Drąsute“ – paklausta apie neįprastą vardą, atsako Drąsa. – „Buvo laikas, kai galvojau, kad noriu kitokio, įprasto vardo. Vėliau pamąstydavau apie tai, kad sutikčiau būti „Drąsuole“, bet gyvenimas nusprendė, kad turiu būti „Drąsa“. Būtent tokį vardą pamačiau įrašytą savo pase – pasų poskyrio moterys, nepasitarusios nei su manim, nei su tėvais, nusprendė, kad „Drąsutė“ netinka ir pačios parašė - „Drąsa“. Buvo kilusi mintis pasiginčyti, bet paskui pagalvojau: O gal tai likimas – būti išskirtinei, būti drąsiai? Todėl nieko nebekeičiau ir nuo pat pirmųjų žingsnių suaugusiųjų gyvenime esu Drąsa.“