Profesionali baleto šokėja Sara. Sara tvirtino, kad šokių ir mados industrija ją buvo „užkerėjusios“, tačiau supratusi, kad būtent jos pasirinkta profesija kenkia jos sveikatai, jai pavyko „ištrūkti“ iš anoreksijos „gniaužtų“.
„Aš buvau šokėja tiek laiko, kiek save prisimenu. Šokti pradėjau nuo 2 metų, o modeliuoti nuo paauglystės. Turiu pasakyti, kad tikrai nėra lengva dirbti tokioje srityje, kurioje tave renkasi pagal tavo lieknumą, tuo labiau – kai yra daug lieknesnių už tave. Tai jaučiau vienodai tiek šokių srityje, tiek modeliavimo. Kaip balerina, aš buvau nuolat kritikuojama dėl to, kad mano liemuo buvo nepakankamai lieknas. Modeliuojant, vis buvo iš manęs reikalaujama atsikratyti keletos kilogramų, nes, pasak stilistų ir fotografų, aš buvau nepakankamai liekna modelių pasauliui. Visa ta kritika privertė mane badauti, taip bandant sulieknėti. Tai tęsėsi kol pagaliau aš supratau, kad svarbiausia – esu aš ir mano sveikata, tuomet aš sau tariau – „pamiršk tai, aš būsiu graži bet kokio dydžio!“. Nuo tos dienos aš pradėjau atsisakyti darbo pasiūlymų, kuriems reikėjo tam tikrų kūno matmenų, dėl kurių man tektų vėl badauti. Pradėjau po truputį ieškoti kitos veiklos, kuri man nekeltų kiekvieną dieną streso, įtampos. Aš pradėjau pati treniruoti žmones baleto, bei įsteigiau modelių mokyklą. Tiesa, tiek balete, tiek modelių mokykloje, skiepijau merginoms ir vaikinams, kad nėra svarbiausia kaip tu atrodai, svarbiausia yra kaip tu jautiesi viduje ir jeigu ši sritis verčia jaustis nepatogiai, tuomet patardavau tiesiog ją palikti ir bandyti atrasti naujų mėgstamų veiklų“, – pasakojo savo patirtį Sara.